Šiltas, minkštas ir jaukus. Pirmasis mano megztas pledukas sūnui

Kadangi jau parašiau šiek tiek daugiau nei keletas įrašų, normalu, jog kyla vidinės dvejonės, o ar išvis to reikia? Minčių, apie ką norėčiau būtinai parašyti ateityje, tikrai netrūksta, bet norėtųsi ir kažkokios atgalinės reakcijos... Tiesa, pirmąjį šio blogo komentarą, t.y. Bazilės, tikrai mačiau, be abejonės apsidžiaugiau ir linkėjimai jai☺. Juk visi tinklaraštininkai rašo tikrai ne vien sau ir dėl savęs, kad ir kaip jie priešingai teiktų...

Kartu su mintimis apie trokštamus skaitytojus, būdus juos sudominti, dalį mano dienos užima mintys apie tolimesnius mezginius sūnui. Tiksliau, šiek tiek plėšausi viduje, kas šiuo metu būtų svarbiau, numegzti ko jam dar reikėtų, ar tęsti toliau senokai pradėtą savo mezginį. Sūnui reikia dabar, bet jam mezgasi greičiau, o mano būsimas megztinis mezgasi ilgiau, bet nešioti jį reikia dabar! Ot dilema, sakysit☺. Tai va todėl, kartais man tenka pašokinėti nuo vieno prie kito. Jums taip nebūna? Iš tiesų, tai jis viską turi, ko reikia, bet gi kada bus gana naujų mezginių vaikams? Šiaip bandau save įtikinti, kad aš ne "ta", kuri gimus vaikučiai visai save pamiršta ir tik guguoja leliukų kalba☺.

Tai ką noriu pasakyti su tokia ilga įžanga? O gi tai, kad tik pradėjau lauktis, apsidžiaugiau galėsianti pradėti megzti kažką gražaus tam mažam būsimam stebuklėliui...Pirmas vaikutis, pirmi tokio tipo mezginiai, pirmi džiaugsmai...Ech, kaip gera prisiminti. Tai va, pirmu mezginiu tapo pledukas. Nors jau žinojau lytį, bet pasirinkau megzti iš neutralios spalvos siūlų. Savo atsargų dėžėje radau šiltai rudos spalvos merinosų ir kašmyro vilnos. Tai buvo kažkokie likučiai, juos sudėjus į krūvą gavosi vos vos matomas melanžas, kurio kiti turbūt visai nemato. Dėl rašto, tai man šiek tiek nesmagu dėl šiokios tokios "vagystės". Nors kita vertus, kas paleista į eterį, šiuo atveju - mezgimo žurnalą, tas jau visų?☺Tai va, šį raštą pirmą kartą parodė, tik neesu tikra, ar sukūrė, mano buvusi nuostabi kolegė, Rūta iš siūlų parduotuvės. Ji pas mus dirbo dizainere, kūrė nuostabius rūbelius tiek vaikams, tiek suaugusiems. Iki šiol aš ją labiausiai sieju su šiuo raštu ir neeiliniu gebėjimu derinti skirtingas spalvas bei tekstūras viename mezginyje. 

Eianm prie konkretumo. Apklotėlio, arba kitaip vadinant pleduko, raštas iš tikrųjų nesudėtingas, bet labai labai žavus. Tereikia derinti tarpusavyje ir kaitalioti blogasiąs ir gerasiąs akis, kartu išmezgant/įmezgant blogųjų akių širdeles. Čia turbūt net schemos dėti nereikia? O gal reikia? rašykit, pridėsiu. Man šis derinys toks mielas ir tiesiog tobulas pledukams! Internete mačiau daug langelių variacijų, dauguma jų man irgi gana gražūs, bet šis mieliausias. Jūs taip pat galite variuoti įvairiais langelių ir širdelių (ir nebūtinai širdelių) dydžiais. Siūlai tiesiog tobuli mažų vaikelių apklotėliams! Jis toks minkštas, toks šiltas ir jaukus, kad sunku apsakyti. Kai apklotėlį čiupinėji, pūkelių beveik nesijaučia, bet jaučiasi toks lyg ir siūlo slidumas. Dėl to apklojus sūnų, aš visiškai rami, kad jam ten niekas negrauš ir bus šilta. Kartais pleduką pati pasivagiu, kai kažką veikiu ant grindų su mažuoju. Jis žaidžia, o aš užsikloju ant kelių (nes tik tiek užtenka dydžio) ir mėgaujuosi tuo jaukumu.

Štai toks mezginys ir tokios mano džiugios emocijos. Tikrai vienas iš mylimiausių buvusių mezginių.  Nežinau, kas čia mane tiek džiugino, kokybiški siūlai ar raštas iš širdelių. Beje, tokio rašto pleduką dovanojau ir draugės mergaitei, tikiuosi, irgi liko patenkintos. Linkiu Jums būtinai išbandyti tokio tipo siūlus!

Trumpai drūtai:

Mezgimo raštas - skirtingų raštų, išdėstytų langeliais kaitaliojimas;

Naudoti siūlai - merinosų vilnos ir kašmyro mišinys;

Virbalų numeris - 3.5;

Akių skaičius - bendras skaičius 144a., langeliai susideda iš 21a., krašteliai 9a., arba 9 eilių - iš ripso;

Skirtas amžiui - iki vienerių metų, vėliau tampa per mažas, dydis 60x170cm;

Jei megzčiau dar kartą - būtinai iš to pačio tipo siūlų ir kiek didesnį.

Iki susimezgimo, Justė