Ruduo mums šaukia, kad jau kepurės reikia!

Tai ką, rugsėjis vėl pirmuosius vėjus šaukia? Nors šiais metais ir taip ta vasara nebuvo ypatingai maloninga mums šiluma...Bet mezgėjoms juk tai nėra labai didelis nuostolis, ane☺. Mes sau ramiausiai iš lentynų savo ginklus trauksime ir vėl į mezgimo sezoną galėsim aktyviau pasinerti. 

Kartu su rudens pradžia, mintyse pagreitį įgauna naujų, kiek šiltesnių mezginių idėjos. Ką čia greitai nunarpliojus...Ko ko, bet mažųjų galvytėms, tiksliau, ausytėms, reikia gi kepurės☺. Aš pati visuomet, prieš kažką naujo mezgant, visada pasižvalgau, kokių naujų, arba naujai senų, idėjų šį sezoną galim pasisemti ir sau pritaikyti. Vienas iš dažniausių portalų, kuriame jau daug metų pasižvalgau, pasiieškau minčių - www.garnstudio.com, tad šį kartą jų vaizdais ir pasidalinsiu. Ten pat ieškokite ir pilnų aprašymų, čia dalinuosi tik įkvepiančiais vaizdais. Reklamos daryti nenoriu, bet vogti nuotraukas gi negražu, niu niu niu☺, todėl informacijos šaltinis aiškiai ir nurodytas. Na, pagaliau jau mezgant aš dažniausiai linkusi ne stengtis aklai nukopijuoti, o pridėti kažką savito. Žiūrim. 

Koks žaismingas darbelis! Čia jau galima žaisti mėgiamų uogų, vaisių tematika. Vaizdelis turėtų džiuginti ne tik mamas, bet ir kepuryčių nešiotojus. Mezgam lygiuoju raštu, be įprastinio kraštelio.

Tiesiog mirgu margu. Patinka kepurės kraštelis, nes kiek reikės, tiek atversim, atitinkamai pagal šilumos kiekį lauke. Galima pamiksuoti su turimų siūlų likučiais ir puikiai jais sužaisti.

Paprasta, bet neprasta. Megsčiau ripsu, kad kepurytė būtų tampri, saugiai apgaubtų mažas ausytes nuo šalčio. Turėtų gautis storesnis mezginys, tiks žiemos sezonui. Viršugalvyje staigesnis susiaurinimas, kuris virsta savotiška apdailos detale, irgi neprastas paįvairinimas. Pats mezgimo būdas puikiai tiks ir patiks pradedančiosioms.

Aladino kepurė su raišteliais.  Tokį radau pavadinimą, šiaip nežinojau, kad jos taip vadinamos☺. Gana originali ir dėl raištelių praktiška kepurė. Praktiška, nes dažnas smukimas turėtų negrėsti. Tokios pati dar nesu mezgusi, o kai megsiu, būtinai pasidalinsiu su jumis, kaip man sekėsi. Iššūkis man!

Šalmas su apykakle - puiki idėja, mažasis tikrai nesušals kakliuko. Viršuje dar "cibukas", turbūt dėl grožio. Man pačiai tokie "cibukai" keistas daiktas ir kiek pasenęs reikalas. Atsimenu tokio tipo komplektėlius netgi iš savo darželio laikų☺. Jums patinka?

O jei su keletu pynučių?

Pabaigai, mano teikiami reikalavimai mažesnių ir šalčiui bei megztiems aksesuarams jautresnių žmogučių kepurėms:

1. Pakankamai universali kepurės spalva. Kad ir kaip kai kuriems būtų gražu įvairiausių rėkiančių spalvų megzti aksesuarai vaikams, tačiau mano galva, vaikai neprivalo šviesti kaip šviesoforai. Galų gale, 10 vnt. skirtingų, sunkiai pritaikomų spalvų kepurių turbūt neprimegsime. Tik nemeluokite, kad nesvarbu, kaip atrodo jūsų pabiručiai☺.Manau, kad 3 vnt. skirtingų spalvų ir raštų kepurių kiekis būtų pats tas.
2. Vidutinis siūlų storis. Plonytė, megzta kepurė neatliks savo funkcijos, greitai išsitasys. Pereinamajma sezonui imčiau trikotažinę kepurytę arba megsčiau labai labai labai tampriai. Man tas ne visada pavyksta☺.
3. Raišteliai. Koks geras daiktas yra raišteliai, supratau tik kai susilaukiau savojo ir suvokiau, kad kepurės nėra jų mėgstamiausias dalykas ant galvos☺. Tiksliau, jos yra visiškas blogis ir "mama, kodėl tu mane taip kankini?!". Raišteliai bent kiek prailgina kepurytės nešiojimo laiką. Cha!

Iki susimezgimo, Justė