Šiuo metu intensyviai seku, skaitau ne vieną lietuvių merginų tinklaraštį. Nemeluosiu, apie mezgimą, deja, nė vieno. Savo akiratyje taip ir nepamačiau kažko TOKIO, ką norėčiau vakarais, bemigdant sūnų, skaniai ''suskaityti''. Vieną, tiesa, jau buvau apsidžiaugusi, kad atradau, bet paskutinis įrašas paskelbtas rugsėjo mėnesį. Tikriausiai autorė dvejoja dėl blogo likimo, arba šį reikalą jau užmetė.
Pastarąjį laiką mano galvoje sukasi mintys apie prasmę. Praleisto laiko, nuveiktų darbų, motinystės, tarpusavio santykių ir kitą. Šiaip gyvenime esu ta, kuri mėgsta sau išsikelti kažkokį tikslą, bet siekti ne veltui, t.y. gauti matomą rezultatą. Tačiau kai gautas rezultatas blankus, nedžiuginantis ar tiesiog ne toks, kokio tikėjausi, greitai nuleidžiu rankas. Imantis kažko greta ir panašaus, bandant dar kartą grįžti prie siekio, savyje negaliu suvaldyti "ai, kam to reikia, velniop šitą reikalą" (čia švelnia forma) drakono. Tokia įžangėle bandau gražiai prieiti prie šio tinklaraščio rašymo ir jausmo, jį sukūrus.
Mezgimas tapęs mano aistra, manija, galiu visaip kitaip dar gražiai įvardinti, bet realiausiai turbūt - naudingas hobis. Kurį laiką jo netgi gėdijausi ir niekada nesiskelbiau, kad va, aš mezgu, šitas megztinis mano rankų darbo. Apie vyraujantį mezgančios bobutės stereotipą mes jau girdėjome užtektinai ir taip. Kai išėjau motinystės atostogų, sūnus paaugo ir vėl atsirado šiek tiek laiko, savaime prisiminiau ir seną pomėgį rašyti, dėlioti savo mintis popieriuje (kad ir virtualiame). Beje, pastebėjau, kad apie vienerius vaikų paauginimo metus, mamos dažnai "atranda", ką norėtų veikti ateityje, ir labai dažnai - tikrai nebegrįžti į buvusį darbą. Tuo laikotarpiu dažniausiai gimsta idėjos griebtis "kažko savo". Tokios mintys sukosi ir tebesisuka mano galvoje.
Prisiskaičiusi kitų sėkmingų tinklaraščių istorijų su "tobulu", be galo įdomiu autorių gyvenimu, skubiai užsimaniau ir aš. Dažniausiai jos teigia, tu tik rašyk, ką tikrai mėgsti ir sėkmė garantuota. Maniau, sujungsiu viską į krūvą, t.y. mezgimą ir pomėgį rašyti, ir būsiu nuostabi, visi tik ir žavėsis mano tinklaraščiu, o aš sėkmingai save realizuosiu. Deja deja...Keletą savaičių degusi savo idėja, kūrusi ir įgyvendinusi būsimo tinklaraščio viziją, šiuo metu sustojau ir pradėjau svarstyti apie jo prasmę...Pradėjau sau užduoti klausimus, ar tikrai toks tinklaraštis reikalingas kažkam daugiau, nei man pačiai? Ar tokio pobūdžio mano nuomonės, potyriai įdomūs kitiems? Ar vertos tos auksinės sūnaus miegelio valandėlės skirti tik rašymui? Gal geriau tą trumpą, dabar taip vertinamą laisvą laiką daugiau skirti šeimos gerovei? Gal tiesiog pagaliau grįžti prie anksčiau taip mėgiamo knygų skaitymo!? Taigi, bandydama sau padėti, susirašiau mintis, ką man reiškia mezgimas ir tinklaraštis, bei pagrindines neraminančias mintis:
Prisiskaičiusi kitų sėkmingų tinklaraščių istorijų su "tobulu", be galo įdomiu autorių gyvenimu, skubiai užsimaniau ir aš. Dažniausiai jos teigia, tu tik rašyk, ką tikrai mėgsti ir sėkmė garantuota. Maniau, sujungsiu viską į krūvą, t.y. mezgimą ir pomėgį rašyti, ir būsiu nuostabi, visi tik ir žavėsis mano tinklaraščiu, o aš sėkmingai save realizuosiu. Deja deja...Keletą savaičių degusi savo idėja, kūrusi ir įgyvendinusi būsimo tinklaraščio viziją, šiuo metu sustojau ir pradėjau svarstyti apie jo prasmę...Pradėjau sau užduoti klausimus, ar tikrai toks tinklaraštis reikalingas kažkam daugiau, nei man pačiai? Ar tokio pobūdžio mano nuomonės, potyriai įdomūs kitiems? Ar vertos tos auksinės sūnaus miegelio valandėlės skirti tik rašymui? Gal geriau tą trumpą, dabar taip vertinamą laisvą laiką daugiau skirti šeimos gerovei? Gal tiesiog pagaliau grįžti prie anksčiau taip mėgiamo knygų skaitymo!? Taigi, bandydama sau padėti, susirašiau mintis, ką man reiškia mezgimas ir tinklaraštis, bei pagrindines neraminančias mintis:
1) Mezgimas - mano gyvenimo būdas ar hobis? Mama man dažnai sakydavo "prisėsk uodegą", kai jausdavo, kad jau per daug lakstau. Tai dabar, kai jau sukako siaubas baubas 30 metų, savaime prisėdau, nematydama tame jokios bėdos. Kai jau šiek tiek daugiau susiformavo mano charakteris, gyvenimo vertybės, išsigrynino draugai, galiu ramiai imtis tų nuobodžiai laikomų reikalų, kaip mezgimas. Visgi galiu pasakyti, kad mezgimas tikrai mano hobis, o ne šiaip vienkartinis ieškojimas kažko įdomesnio. BET ne gyvenimo būdas.
2) Mums įdomu skaityti apie kitus mezgančius žmones? Prieš pradedant rašyti tinklaraštį smalsavau, kas gero pas kitas, kas populiaru ir taip toliau. Bet kad kažką sekčiau, net užsienio kalba ne kažką radau...Kai reikia, susirandi tikslią info, pav. kaip megzti tokiu ir tokiu raštu, ir tiek. BET tik tiek.
3) Rašyti gerai, įdomiai ir nuosekliai apie mezgimą įmanoma? Kai nusiperki naują šampūną, greitai susidarai apie jį nuomonę, žaviesi pakuote, plaukais bei šiaip, gana dažnai keiti ir vis turi informacijos, ką apie jį parašyti. O su siūlais kaip? Perki gal ir dažnai, bet kol sumezgi...įdomu tol, kol vyksta idėjų paieškos, o po to lieka tik juodas juodas darbas. BET ar tai įdomu kitiems?
Štai tokie mano šios dienos plepalai ir didžiųjų BET atviras atskleidimas Jums. Aš labai džiaugiuosi, kad išvis MANO AKYS MEGZTOS sulaukė skaitytojų. Pagal statistiką matau, kad kas dieną bent keletas tikrai apsilanko. Bet kažkaip neapleidžia nuojauta, kad kažkas ne taip. Bet...kai ryte dėliojuosi būsimus darbus, su nekantrumu pradedu laukti sūnaus miego laikelio ir galimybės paimti mezginį. Nu nors kelias eiles pamegzti...Kai reikia rinktis tarp įmantresnių pietų ir mezginio, vėl dažnai nugali virbalai. Kai žinau, kad trumpai likau namuose viena ir "jau dabar tai pailsėsiu", ne kokią veido kaukę skubu užsidėti, o ieškau savo VIR-BA-LŲ! O kai kas nors pavyksta ar kažką gražaus atrandu, noriu dalintis su Jumis!
Tad kaip elgtis toliau...Turiu idėjų, kad gal keisti šio tinklaraščio stilistiką, tematiką ir pildytis straipsniais apie motinystės džiaugsmus ir bėdas, savęs įprasminimą, mažyčius grožio ritualus, bandymą nepamiršti savęs ir t.t...Kaip manote?
Tad kaip elgtis toliau...Turiu idėjų, kad gal keisti šio tinklaraščio stilistiką, tematiką ir pildytis straipsniais apie motinystės džiaugsmus ir bėdas, savęs įprasminimą, mažyčius grožio ritualus, bandymą nepamiršti savęs ir t.t...Kaip manote?
Iki susimezgimo, Justė
Džiaugiuosi, kad rašote. Seku facebooke, kol pasirodys naujas įrašas. Siūlyčiau išlaikyti tinklaraščio - kaip mezgimo tinklaraščio - stilistiką. Jei pradėsit rašyti apie mamyčių reikaliukus, paskęs tinklaraštis tarp daugelio kitų. Mamiškų reikalų tinklaraščių labai daug ir daug jų neverti dėmesio, manau, labai sunku tokiuose išlaikyti normalų turinį. Nors būtų smagu, jei aptašytumėte, ką šiuo metu mezgate apskritai ir savo vaikui, kaip nešiojasi ir pan., nes mažieji patys reikliausi klientai.
AtsakytiPanaikintiAišku, čia yra ir pasirinkimas tarp populiarumo (daugiau peržiūrų) ir tinklaraščio, kuriame vis dar laikotes savo pradinių nuostatų/principų.