Tai labas! Senokai rašiau, senokai ir matėmės...Bet pasiilgau jūsų, pasiilgau apžvalgų, intensyvesnio mezgimo. Matau, kad retkarčiais vis užsukate į mano blogą, tad nusprendžiau vėl šiuo tuo pasidalinti ir šiaip grįžti prie savo mezginių. Gal bus šioks toks įkvėpimas ir jums?
Žinot, prieš motinystę galvojau, kad jau savo vaikučiui megsiu tikrai daugiau. Atrodo, gi dydis toks mažas, čia greit visko ir įvairaus jam primegsiu. Realybė visiškai kitokia. Nors sūnelis ir mažas, bet veiklos su juo tai daug! Ir tikrai ne mano mezginių jam labiau reikia...Ir nei tas megztukas, ar jo raštas, būsima spalva jam labai rūpi. Šyyypt :). Realybėje išėjo taip, kad sūnui skirtas aprašomas megztukas yra vos ketvirtas (2 pirmieji išvis miniatiūriniai). Ot tai didelė mezgėja...Bet tam ta ra ram - pristatau alpakų ir avių vilnos žiemišką megztinį sūnui.
Apie šiuos siūlus, jų apžvalgą galite paskaityti čia. Neišsiplėsiu, bet būtinai turiu paminėti, kad megzti patiko nuo pirmo iki paskutinio kamuoliuko. Apžvalgoje guodžiausi, kad nusipirkau mažai siūlų, gal ir spalvos per intensyvios, bet dabar jomis taip džiaugiuosi, o siūlų sočiai!
Spalvų derinimą diktavo pačios spalvos ir kitaip mano galvoje jos tiesiog nesiderino. Aš mėgstu spalvas derinti taip, kaip kažkada išmokau darbe, pagal vadovės rekomendacijas, ale šviesiausios spalvos viršuje ir atitinkamai pagal gamtą. Tarkime, saulė šviečia aukštai, tada melsvi debesėliai, gėlytės žydi žemiau, o žolė žaliuoja pažeme. Na, tikiuosi supratote :).
Dar šiek tiek matmenų:
Matmenys skirti maždaug vienerių metų, vidutinio sudėjimo vaikiukui, koks ir yra manasis. Išėjo neaptemptas, žemiau džinsų liemens megztinis. Rankoves kartais dar šiek tiek atlenkiam, bet po striuke, kuomet jos kyla į viršų - pats tas.
Smagiausia, arba kartais ne, rašto išsirinkimo dalis. Norėjau gana lengvai mezgamo, tokio, kur netrukdo žiūrėti serialą, bet kartu matomo ir neduok dieve kitokio, tik ale vyriško. Radau tokį, bet sakyčiau, serialą žiūrėti kiek trukdė, nes tas akių kaitaliojimas į mini pynės intarpą... Nors pats raštas man labai gražus, tokį mielai pritaikyčiau ir suaugusio vyro megztiniui.
Rašto pagrindai: 4 blogosios akys, 4 gerosios iš kurių po 2 sukeistos į skirtingas puses, tuomet 4 eilės vien gerosiomis akimis ir vėl kartojam pradžią. Kokiu santykiu ir išdėstymu tas akis megzti, galite laisvai laviruoti pačios. Nesudėtinga ir smagu :).
Pabaigai paminėsiu, kad labai džiaugiuosi šiomis vaikiškomis sagutėmis. Kur jų įsigyti nepasakysiu, nes jas tiesiog nuroviau nuo sunešioto sūnaus drabužėlio. Geras, ane! Visai džiaugiuosi, kad gilioje jaunystėje mama išmokė, kad prieš atsikratant senu rūbu, reikia atsidėti iš jo viską, kas gali praversti ateityje: sagos, užtrauktukai, šniūreliai ir t.t. Na, žinot, mano mama jau amžiuje, deficito laikai...Viskas suprantama ir visai praktiška.
Galiausiai galiu pasakyti taip: megzti buvo labai smagu, nes siūlai slydo tarp pirštų, o dar ta maloni bambukinių virbalų šiluma...Megztinio storis pats tas, alpakų vilnos pūkeliai visai netrukdo ir tikrai negraužia, kol kas nešiojasi puikiai. Galų gale, atsakant į pavadinime užkoduotą klausimą, apvilkus šiuo megztuku sūnų esu rami, kad mažiulis nesušals. Dėl bendro vaizdo, tai man gražu, o kaip jums, lauksiu komentarų :).
Trumpai drūtai:
Mezgimo raštas - rankogaliai ir apykaklė megzta stulpeliu 1gera, 1bloga, visa kita gal bus aiškiau foto viršuje;Virbalų numeris - 3.5;
Akių skaičius - priekis ir nugara vienodai, po 90 akių, rankovės po 54 akis;
Skirtas amžiui - 12 - 18 mėnesių drąsiai (gal ir iki 2 metų pritemps);
Jei megzčiau dar kartą - gal pagalvočiau apie praktiškesnį kaklo užsegimą.
Iki susimezgimo, Justė
Komentarai
Rašyti komentarą